Kiekvieną dieną pasaulyje atsiranda žmonių, kuriems dėl kažkokių priežasčių prireikia kraujo. Vienas kraujo davimas užtrunka nuo 45 iki 60 minučių ir gali išgelbėti net iki 3 gyvybių.

Lietuvos sveikuolių sąjunga ir socialinio verslo iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“ kartu su partneriu KTU Aplinkos inžinerijos institutu nuo gegužės 7 d. kviečia žmones iššūkiui „30 dienų be vienkartinių indų“. Specialiai sukurtoje Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ dalyviai ras informaciją apie vienkartinių indų daromą įtaką žmogaus sveikatai ir aplinkai, taip pat bus supažindinami su alternatyvomis.

Kiekvienuose namuose laikui bėgant susikaupia senų, nebetinkamų naudoti vaistų. Daugelis lengva ranka juos išmeta į šiukšlių kibirą ar išpila į kanalizaciją net nesusimastydami, kad gali labai pakenkti aplinkai, o kartu ir žmonių sveikatai. Kaip rašoma pranešime spaudai, atsižvelgiant į jų rūšį, vaistus ar medicinines priemones derėtų išmesti į specialias tam skirtas vietas arba grąžinti į vaistinę.

Ar manote, kad žinote, kas gali sukelti vėžį? Pavyzdžiui, kiek vėžio rizika susijusi su alkoholio ar genetiškai modifikuotų maisto produktų vartojimu? O kiek – su stresu? Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, kad žmonės sunkiai atskiria tikruosius vėžio rizikos veiksnius nuo netikrų.

Nuo 2019 metų valdančiųjų ketinama įteisinti nuotolinė prekyba vaistais paralyžiuos elektroninio recepto ir elektroninės sveikatos sistemas, prognozuoja Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos vadovė. 

Nuo 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacija gegužės 5 dieną paskelbė Pasauline rankų higienos diena. Šią dieną Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento specialistai primena apie rankų higienos svarbą.

Kaune balandį nuo pneumokokinės infekcijos mirė žmogus, tai pirmas šiemet mieste registruotas mirties nuo šios ligos atvejis, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas.

Mirė 84 metų amžiaus vyras, sirgęs onkologine liga.

Sužinoję apie artimojo ligą, kai kurie žmonės elgiasi taip, kaip diktuoja socialinės normos, visiškai neatsižvelgdami į tikruosius sergančiojo norus. Taip LRT.lt sako Depresijos gydymo centro psichologė Marija Bagdonienė. Kaip teigia ji, jei sergantysis nenori būti lankomas ligoninėje, to ir nereikia daryti, taip pat visuomet reikia įvertinti savo galimybes nuoširdžiai padėti.  

Apie depresijos po gimdymo išsivystymo priežastis, gydymo būdus ir kaip galima šios ligos išvengti, klausiame Depresijos gydymo centro psichologę Mariją Bagdonienę.

Ar riešiniai kraujospūdžio matuokliai yra tokie pat tikslūs, kaip ir tradiciniai rankos monitoriai? Dėl to susiduria kelios skirtingos nuomonės.  Amerikos širdies asociacija nerekomenduoja. 2016 m. Žurnale „Hipertenzija“ paskelbtame tyrime mokslininkai apmokino 721 žmones, naudojančius riešo prietaisą savo kraujospūdžiui matuojant namuose. Jie taip pat buvo apmokyti, kaip naudoti tradicinę kraujospūdžio apyrankę, kuri apgaubia ranką. Prieš tai, tyrėjai išmatavo dalyvių kraujospūdį gydytojo kabinete, naudodami abu prietaisus.

Atopinis kūdikių dermatitas – viena labiausiai mitais apipintų odos ligų. Statistika rodo, kad nuo jos kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Norėdamos apsaugoti mažylį mamos griebiasi visų įmanomų būdų, smarkiai apriboja mitybą, tačiau gydytojai teigia, kad ligą provokuoja kiti veiksniai, o mityba tokios didelės įtakos neturi, teigiama pranešime spaudai.  

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) minėdamas Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23-29 d.) ragina visuomenę ir medikus aktyviau domėtis užkrečiamųjų ligų profilaktika ir primena apie vakcinacijos svarbą tiek jaunam, tiek senam bei kviečia sudalyvauti imunizacijos temai skirtame protmūšyje „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“.

Tikslių tyrimų, kiek Lietuvos gyventojų žarnyne nešioja vadinamuosius helmintus, nėra. Tačiau pastebima, kad pavasarį ir rudenį daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus dėl simptomų, kurie būdingi užsikrėtus žmogaus organizme įsiveisusiais parazitais. Specialistai pabrėžia, kad jais dažniausiai užsikrečiame vartodami neplautus vaisius ir daržoves, nesilaikydami tinkamos higienos, nuo gyvūnų.

Tikimybė Lietuvoje užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis išlieka labai aukšta. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) šių metų pradžioje paskelbė naujausius duomenis, pagal kuriuos Lietuvoje 100 tūkst. žmonių tenka net 11,5 susirgimo erkiniu encefalitu atvejų, rašoma pranešime spaudai. 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, kasmet Lietuvoje erkių platinamomis ligomis suserga 2–3 tūkstančiai žmonių. 2017 m. šalyje užregistruoti 474 erkinio encefalito ir 2826 Laimo ligos atvejai.

Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS) – tai pasikartojančios depresijos tipas, kai simptomai kiekvienais metais atsiranda ir dingsta tuo pačiu metų laiku. Paprastai jie prasideda rudenį arba žiemą ir baigiasi pavasarį. Tačiau dešimtadalis žmonių, sergančių SAS, išgyvena atvirkštinį procesą: depresija prasideda pavasarį ar vasarą. Tipiški atvirkštinio SAS simptomai: nemiga, dirglumas, nerimas, nuovargis, sumažėjęs apetitas ir svorio praradimas.

Pastarąją savaitę Lietuvoje bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo, tačiau trijose apskrityse sergančiųjų šiek tiek padaugėjo.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ieškanti būtų, kaip sumažinti šeimos gydytojų krūvį, svarsto, kad dėl nedarbingumo trumpai sirgdamas darbuotojas su darbdaviu galėtų susitarti be medikų įsikišimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pavasarį padidėja šunų ir kačių platinamų ligų – toksokarozės, toksoplazmozės ir echinokokozės grėsmė. Pernai iš viso buvo užregistruotas 151 šių ligų atvejis (49 – toksokarozės, 49 – toksoplazmozės ir 53 – echinokokozės).

Jei Naujųjų išvakarėse davėte sau priesaiką reguliariai sportuoti, bet nieko iš to neišėjo, reikėtų liautis graužtis dėl visų tų treniruočių, kurios niekada taip ir neįvyko, pataria britų psichologė, BBC apžvalgininkė ir radijo laidų vedėja Claudia Hammond.

Atėjęs pavasaris pagaliau džiugina šiltesniais orais, tačiau ne paslaptis, jog daugelis žmonių šiuo metų laiku jaučiasi lyg tiesiogine ta žodžio prasme bundantys iš žiemos miego –  nuovargio požymiai veide, lėti judesiai išduoda, jog daugeliui tikrai trūksta energijos net kasdieniams darbams atlikti. Gera žinia ta, kad tokią būseną galima lengvai pakeisti – svarbiausia sužinoti arba išmokti teisingai taikyti jau žinomas taisykles, padedančias kovoti su energijos trūkumu.

Mūsų laikais vartotojų susidomėjimas sveikatą stiprinančiomis prieskonių savybėmis yra pasiekęs patį piką. Prieskonių paklausa vienam gyventojui yra išaugus apie 300 proc. nuo 1966-ųjų metų (USDA/Economic Research Service, 2007). Tyrimais įrodyta, jog prieskoniai ir įvairios žolelės išties turi tiesioginį teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pavyzdžiui: šalavijas padeda stiprinti atmintį, gerina nuotaiką. Prieskoniai, pavyzdžiui, česnakai, karis, imbieras ir aitrieji pipirai vaidina svarbų vaidmenį mažinant vėžio tikimybę, taip pat įrodyta, jog imbieras, rozmarinas, ciberžolė, juodasis kmynas, cinamonas turi priešuždegiminių savybių, cinamonas taip pat gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

Medikų atlyginimų didinimas nevyks automatiškai, gydymo įstaigos pinigus turės užsidirbti, teigia sveikatos apsaugos ministras.

Jeigu siekiate optimizuoti savo mitybą per egzaminų sesiją ar tiesiog norite, kad per kitą darbo susitikimą protas būtų itin aštrus, labai svarbu apgalvoti, ką dedate į burną. Nors nėra vieno vienintelio vadinamojo maisto smegenims, galinčio apsaugoti nuo tokių su amžiumi siejamų sutrikimų, kaip Alzheimerio liga ar silpnaprotystė bei daugybės kitų ligų, dėmesys mitybai tikrai padės užtikrinti, kad gausite visų reikiamų maistinių medžiagų, reikalingų protinei sveikatai.

Vaistams atsparios tuberkuliozės gydymo rezultatai Lietuvoje – prasčiausi Europoje, daugėja ir tuberkulioze sergančių vaikų, įspėja užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja, pirmadienį skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Žiema dažniausiai išvargina mūsų plaukus. Dėl temperatūros kaitos, žvarbių vėjų, sauso oro patalpose plaukai tapo sausi, silpni ir pažeidžiami, pradeda slinkti. Atėjus pavasariui labai svarbu tinkamai pasirūpinti plaukais, juos atgaivinti ir sustabdyti jų slinkimo procesą.  

Specialistai atkreipia dėmesį, kad per didelis druskos kiekis skatina lėtinių ligų riziką, todėl rekomenduojama jį riboti. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog druskos žmonės Lietuvoje suvartoja per daug.  

Daugybė žmonių išleidžia nemažai lėšų kovodami su tamsiais ratilais po akimis. Jeigu toninis veido kremas nebepaslepia šių mėlynių, tai reiškia, kad reikia šį tą keisti gyvenime. Pirmiausia reikia nustatyti ratilų po akimis atsiradimo priežastį – ji gali būti ir netikėta.

Psichopatai siekia pozicijų, iš kurių gali manipuliuoti kitais. Jie neturi tikrų draugų – tuos, su kuriais bendrauja, net nepagalvoję paliktų, kad tik patenkintų savo galios troškimą. Jie elgiasi tik taip, kaip geriau jiems, bet psichopatams vis tiek nesvarbu, kokios bus jų veiksmų pasekmės. Tačiau dabar naujas tyrimas keičia požiūrį į psichopatus ir jų galios troškimą.

Nuovargio priepuoliai, galvos ar širdies skausmai, silpnumas, drebulys, karščiavimai be aiškios priežasties, staiga slinkti pradėję plaukai, gausus prakaitavimas. Visus šiuos negalavimus gali sukelti į mūsų organizmą per orą, vandenį ar maistą patekę sunkieji metalai. Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė atkreipia dėmesį, kad šios rūšies apsinuodijimai nėra tokie reti, kaip daugeliui atrodo, o pavojingųjų atliekų ekspertai ragina gyventojus būti atsakingesniems su atliekomis, kurios gali smarkiai apkartinti gyvenimą.