Aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams – galimybė gauti papildomą finansavimą už pasiekimus

gautiNuo 2024 m. mokslo ir studijų institucijos galės gauti skatinamąjį valstybės finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino kriterijų, kuriais remiantis aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams bus skirstomos papildomos lėšos, vertes. 

Paraiškas steigti regioninius specialiojo ugdymo centrus pateikė 19 savivaldybių

steigtiParaiškas tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais (toliau – Regioniniai centrai) Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikė specialiojo ugdymo įstaigos iš 19-os savivaldybių. Regioniniai centrai steigiami siekiant suteikti kuo daugiau kvalifikuotos pagalbos šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus. Planuojama įsteigti iki 10-ies regioninių centrų. 

2022-ieji sporto politikoje: Nacionalinė sporto agentūra, didesnės valstybės stipendijos sportininkams, daugiau skaidrumo

skaidrumoBeveik prieš metus, sausį švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, susitikusi su šalies sporto organizacijų ir federacijų atstovais, pabrėžė, jog nors valstybės finansavimas sportui auga, visai sporto sistemai reikia esminių pokyčių. Kas pasikeitė sporto politikoje per 2022-uosius?

Finalinės Eurolygos varžybos į Kauną jau vilioja krepšinio fanus

krepsisEurolygai nusprendus šio sezono Europos klubinio krepšinio finalo ketverto varžybas rengti Kaune, mieste jau juntamas susidomėjimas šiuo renginiu – sporto fanai rezervuoja viešbučius. Tačiau naudos miestas turės žymiai daugiau, teigia „Žalgirio“ krepšinio klubo ir Kauno verslininkų atstovai.

Eurolygos finalo ketverto varžybos Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks gegužės 19–21 dienomis. Anot „Žalgirio“ krepšinio klubo direktoriaus Pauliaus Motiejūno, teisės organizuoti finalo ketvertą patikėjimas Kaunui – ne tik įvertinimas miestui, bet galimybė jam gauti papildomų pajamų.

Suvalkuose steigiama lietuviška bendrojo ugdymo mokykla

suvalkŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuos lietuviškos bendrojo ugdymo mokyklos steigimą Suvalkuose. Planuojama, kad pradinė mokykla galėtų pradėti veikti 2023 metais. Tikimasi, kad pirmuosius mokslo metus nuo kitų metų rugsėjo pradėtų pirmokai, o ateityje mokykla nuosekliai augtų. Ministerijos siūlymui steigti lietuvišką mokyklą Suvalkuose šiandien pritarė Vyriausybė.

Valstybės dotacija ugdymui kitąmet auga 16 proc.

dotacKitąmet švietimo sričiai valstybė skiria 259 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (146 mln. Eur) - švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Auga mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, bibliotekininkų atlyginimai.

Kultūros paso paslaugų rinkiniui – per 900 naujų paraiškų

rinkiniuiLietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė paslaugų pagal Kultūros paso programą paraiškų priėmimą, kuris vyko naujoje Kultūrinės edukacijos sistemoje. Pasibaigus kvietimui, paaiškėjo, kad kultūros įstaigos ir organizacijos, taip pat kultūros edukatoriai ir menininkai pateikė 958 paraiškas, Kultūros paso programai siūlydami savo edukacines kultūros ir meno paslaugas, skirtas 1–12 klasių mokiniams.

Rengiantis įtraukčiai mokyklose nuo 2024 -ųjų – pilotiniai įtraukiųjų klasių projektai

pilotiniaiŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi plėtoti įtrauktį šalies mokyklose, kitų metų pradžioje kvies savivaldybes įgyvendinti pilotinius įtraukiųjų klasių modelius. Nuo kitų mokslo metų, t. y. 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 pilotinių įtraukiųjų klasių. Tam savivaldybėms numatyta papildomai skirti daugiau nei 2 mln. eurų. 

Pertvarkomas Nacionalinis vėžio institutas, jį valdys dvi ministerijos, VU

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) pertvarkomas iš biudžetinės į viešąją įstaigą, jo valdyme be dabar esančių ministerijų ateityje dalyvautų ir Vilniaus universitetas (VU).

Vyriausybė šią savaitę pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtam nutarimo projektui, pagal kurį įstaigos dalininkėmis bus ŠMSM, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), ir iki šiol įgyvendinusios valstybės, kaip instituto savininkės, funkcijas. Taip pat numatyta galimybė dalininku tapti ir VU.

Neprilygstami: Vaidotas ir Veronika Lacičiai triumfavo Europos čempionate

Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitienė tapo 2022 metų Europos čempionais.

Italijos Riminio mieste Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) surengtame čempionate mūsų šalies sportininkams nebuvo lygių.

Europos čempionato finale iš viso V. ir V. Lacičiai surinko 190,250 balo iš 200 galimų – šis rezultatas garantavo jiems aukso medalį.

Kitąmet – beveik 115 mln. eurų didesnis valstybės finansavimas aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams

kitametAukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatytas žymiai didesnis valstybės finansavimas – ateinančių metų valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 2023 metams patvirtinti asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai (LMT) bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų).

Mokyklose jau įdarbinti ir mokinius konsultuoja beveik visi reikiami karjeros specialistai

reikiamiSavivaldybių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 363 karjeros specialistai, padedantys apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano. Karjeros specialistai jau dirba beveik visose savivaldybėse. Kelios savivaldybės skyrė papildomą finansavimą jų darbo sąlygoms pagerinti. Verslo atstovai sveikina šiuos pokyčius.

J. Šiugždinienė: turime ieškoti sprendimų, kaip ukrainiečių vaikams kuo geriau jaustis mūsų visuomenėje

jaustisŠvietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su kelių šalies mokyklų, ugdančių ukrainiečių vaikus, atstovais. Ministrė domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, dirbančios pagal Ukrainos švietimo programą, ir kaip juos būtų galima spręsti. 

Dokumentinį filmo, pristatančio Lietuvos universitetų inovacijas, premjera

premjeraLapkričio 19 d. 19.30 val. Lietuvos televizija rodys dokumentinį filmą „Ateities istorija. Lietuva“.  Filme pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio. Pvz., tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“.

Tarptautinei Ukrainos mokyklai perduodamos patalpos

patalposTarptautinei Ukrainos mokyklai trejiems metams perduodamos Vilniaus kolegijos patalpos, kuriose ši mokykla dabar ir veikia. Mokyklai nereikės mokėti už patalpų nuomą, ji įsipareigoja susimokėti mokesčius už patalpų išlaikymą. Tokiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Iš Europos jaunųjų karatė kovotojų čempionato – su pirma komandine vieta

Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo pilno kontakto karatė čempionate, kuris vyko Bulgarijos sostinėje Sofijoje, Lietuvos sportininkai komandinėje įskaitoje iškovojo pirmąją vietą.

Antrąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė Ukrainos rinktinė, trečiąją – Lenkijos.

Labiausiai tituluotas namo grįžo Klaipėdos „Okinavos“ (trenerė – Diana Mačiūtė) auklėtinis Nikas Kvasys, Bulgarijoje net triskart lipęs ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

Uostamiesčio sportininkas jaunučių (iki 16 metų) kumitė rungties 70-75 kg svorio kategorijos varžybose visas keturias kovas laimėjo ankščiau laiko nokautu („ippon“), o finale įveikė kartvelą Anri Mšhaladadzę. Individualios katos rungties finale N. Kvasys pranoko savo klubo draugą Tautvydą Rutę, o kartu su šiuo atletu bei Arsenijumi Djakovu dar triumfavo ir komandinėse katos varžybose.

J. Šiugždinienė: daugiau individualios pagalbos, nuosekli pasiekimų stebėsena leis visiems mokiniams patirti mokymosi sėkmę

sekmeDaugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.

Renkamas geriausias vokiečių kalbos mokytojas

vokieciuVilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iki gruodžio 20 d. kviečia siūlyti kandidatus Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimui gauti.

R. Meilutytė Indianapolyje iškovojo antrą „Trigubą karūną“, o D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras

Indianapolyje (JAV) besibaigiančiame paskutiniame – trečiajame – FINA pasaulio plaukimo taurės etape – dar vienas Rūtos Meilutytės triumfas. D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras.

Moterų 50 m plaukimo krūtine rungties finale kaunietė distanciją įveikė per 28,70 sek. ir dar kartą tapo čempione.

Lietuvos plaukikė vėl buvo netoli pasaulio rekordo, (28,56 sek.), kuris priklauso jamaikietei Aliai Atkinson.

Antra finišavo amerikietė Lilly King (29,16), trečia – slovakė Andrea Podmanikova (29,89).

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode