Sprogimas

Baigiamas statyti naujasis Smiltynės perkėlos keltas – pirmus keleivius plukdys liepą

Ketvirtadienį, balandžio 8 d., įvyko naujojo Smiltynės perkėlos kelto korpuso blokų sujungimo ceremonija. Šiuo įvykiu pažymėtas naujas laivo statybos etapas. Planuojama, kad liepą laivas jau bus nuleistas į vandenį.

6,5 mln. Eur vertės kelto statybos sutartį bendrovė „Smiltynės perkėla“ su Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupei priklausančia Vakarų Baltijos laivų statykla (VBLS) pasirašė 2020 m. gegužę, o darbai pradėti rugsėjį. Visą projektą, nuo laivo projektavimo iki jo statybos bei atidavimo užsakovui, atlieka Lietuvoje esančios VLG grupės įmonės.

Smiltynės keltai – ypatingi

 „Per marias perkeliamų keleivių srautas nuolat auga, kartu su juo auga ir mūsų atsakomybė prieš keleivius. Smiltynės perkėlos paslaugomis per metus pasinaudoja virš 2 mln. keleivių, pergabename virš 700 tūkst. transporto priemonių. Naujasis keltas neabejotinai pagerins mūsų paslaugų kokybę“, – sako Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas.

Smiltynės perkėlai statomas 60 m ilgio, 14 m pločio universalus keleivinis-krovininis keltas. Juo bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių. Laive bus sumontuota šiuolaikinė, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga. Projektas išskirtinis tuo, kad šis keltas yra ne serijinės gamybos, o pagal konkrečius AB „Smiltynės perkėla“ poreikius statomas laivas. Planuojama, kad keltas dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.

Tradicinė ceremonija

Ketvirtadienį įvykusi tradicinė kylio padėjimo (keel laying) ceremonija žymi naują laivo statybos etapą. Jos metu lentelė, kurioje įrašyti laivo užsakovų bei statytojų pavadinimai, kartu su dvejomis tų šalių monetomis – šiuo atveju eurų monetomis, kurių aversuose pavaizduotas vytis  užvirinamos tarp jungiamų laivo blokų.

Vokietijos pakrančių apsaugos laivą šiuo metu statanti VBLS, anksčiau yra pastačiusi „iki rakto“ Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, pirmąjį Nepriklausomoje Lietuvoje žvejybinį laivą „Gitte Henning“, 103 m ilgio, vieną pirmųjų Europoje jūrinių vėjo jėgainių statybos ir aptarnavimo laivą „Wind Lift-1“.

Susisiekimo ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode