Darom/juosta




tolesnioVokietijoje antradienį rengiamas 40 šalių aukšto lygio susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl tolesnio Ukrainos gynybos stiprinimo.

Pentagono vadovo teigimu, Ukraina „gali laimėti“ karą prieš Rusiją, jeigu turės reikiamų priemonių ir palaikymą.

Jungtinių Valstijų Ramšteino oro pajėgų bazėje pietvakarių Vokietijoje rengiamame susitikime „pagrindinis dėmesys bus skiriamas dalykams, kurie galėtų padidinti Ukrainos pajėgų galimybes ir pajėgumus“, sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) po savo vizito Kyjive. 

„Manome, kad jie gali laimėti, jeigu turės tinkamą įrangą ir tinkamą paramą“, – sakė L. Austinas.

Prieš derybas Vokietija leido suprasti, kad yra pasirengusi pritarti tankų perdavimui Ukrainai. Tai būtų svarbus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pokytis.

Savaitgalį L. Austinas drauge su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) pirmą kartą apsilankė Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Jungtinės Valstijos jau dabar yra pagrindinės tarptautinės karinės pagalbos Ukrainai tiekėjos.

Jos įsipareigojo padaryti „viską, ką gali, kad jiems [ukrainiečiams] būtų suteikta tokia parama, tokia artilerija ir amunicija, kuri bus veiksminga šiame kovos etape“, sakė L. Austinas per spaudos konferenciją Lenkijoje.

Kyjivas siekia gauti sunkiosios artilerijos ir tankų, kad atremtų Rusijos pajėgų, bandančių perimti pietinių šalies lygumų ir rytinio Donbaso regiono kontrolę, puolimą.

Tačiau rusų gamybos karinė technika, kuria ukrainiečiai moka naudotis, dabar yra retenybė.

Rusiškos karinės technikos atsargų turėjusios Europos šalys jau perdavė jas Kyjivui. JAV sekretorius lydėjusių žurnalistų teigimu, neretai manais į rusišką ginkluotę jos gavo naujesnės kartos amerikietiškos karinės technikos.

Sauskelnės ir haubicos

Po vizito Kyjive L. Austinas ir A. Blinkenas Lenkijoje surengė spaudos konferenciją sandėlyje, kuriame sukrauta tonos humanitarinės ir karinės pagalbos, paruoštos pakrauti į sunkvežimius, vykstančius į Ukrainą.

Šalia palečių su medicinos priemonėmis ir sauskelnėmis buvo šimtai rusiškų sviedinių ir raketų, perduotų šalių, nelinkusių viešai kalbėti apie savo dalyvavimą apginkluojant Ukrainą.

Šalia sandėlio laukė septynios transporto priemonės su haubicomis, kurių šaudymo tolis – 30 kilometrų. Jos stovėjo priešais šimtus palečių su kruopščiai supakuotais sviediniais ir įvairiais šaudmenimis.

Tačiau viso to nepakanka, ir Vašingtonas, iš pradžių apsiribojęs vadinamaisiais gynybiniais ginklais, pradėjo siųsti Ukrainai amerikietišką sunkiąją ginkluotę, tokią kaip haubicos ir įvairios šarvuotos mašinos.

„Mes taip pat kreipiamės į savo kolegas kitose šalyse dėl tokių pačių pajėgumų ir matome ženklų, kad... daugelis šalių ketina pasiūlyti papildomų šaudmenų ir haubicų“, – sakė L. Austinas.

Prancūzija perduoda savaeigius pabūklus CAESAR, galinčius smogti už 40 km esantiems taikiniams, o Jungtinė Karalystė – priešlėktuvinių raketų „Starstreak“ kompleksus ir tankus.

Susitikime taip pat tariamasi, kaip užtikrinti ilgalaikį Ukrainos saugumą pasibaigus karui.

„Iš tikrųjų tai daugiausia susiję su modernizavimu ir siekiu užtikrinti, kad jų kariuomenė ir toliau būtų stipri ir pajėgi judėti pirmyn. Kalbama ne apie saugumo garantijas, bet apie jų karinį potencialą“, – penktadienį sakė Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Antradienio susitikimas organizuojamas ne kaip NATO renginys, nors Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas jame dalyvaus.

„Kaip žinote, NATO, kaip aljansas, neteikia saugumo pagalbos Ukrainai, todėl tai nėra organizuojama po NATO skėčiu“, – pabrėžė J. Kirby.

Tarp 40 pakviestų šalių yra ne tik Vašingtono sąjungininkės Europoje, bet ir tolimesnės valstybės, pavyzdžiui, Japonija ar Australija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje galėtų tapti precedentu ir paskatinti Kinijos teritorines ambicijas.

Derybose taip pat dalyvauja Suomija ir Švedija – tradiciškai neutralios šalys, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą svarsto galimybę tapti NATO narėmis.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode